Tingiai pramerki akis,  pajunti vėjo ir saulės spindulių nugairintą veidą, maloniai degančias druskos nubučiuotas lūpas, o lengvai besidraikstantys plaukai kutena tavo kaklą ir lengvai pirštai paberia smėlio kristalus aplink. Tu šypsaisi, nes tai buvimas čia ir dabar. Tu juokiesi, nes tau gera būti tokiai, kokia esi. Artima gamtai ir svarbiausia sau, artima aplinkai, kurioje tu jautiesi laisva, esi stilinga savo nerangumu ir mylima dėl savo vidinės laisvės.

“Užmerktomis akimis pamatyti žydintį vidinį grožį.”

Sakoma, kad širdies balsui ir sielos grožiui mums įprasto šiuolaikinio gyvenimo ir išorinio vaizdo garsų visai nereikia, nes nuostabiausi dalykai yra nematomi, jie yra jaučiami. Tik užsimerkus. 
Ir tikrai visi šyptelsime prisiminę, nes žinome ir jaučiame, kad artumas, pilnatvė, bučinys, išpuoselėtas skonis, muzikos grožis, laimės akimirka, - kai tai vyksta, mes kad ir trumpam, bet užsimerkiame. 

Suprasti, nors visi aplink kalba ne sielos, bet proto kalba. Užmerktomis akimis pamatyti žydintį vidinį grožį. Atleisti savo netobulumui ir padėkoti pasaulio ypatingumui. 

Laimė. Kai ji čia mes jos nepastebime, kai ieškome nerandame. Trapi, laisva ir viliojanti. Kai ją randame iškart savinamės, ir galvojame, kad ji priklauso tik mums. Ir taip pamirštame, kad kiekvienas turime savo savitą į niekieno kito nepanašų laimės kodą. Tik sava istorija, tik savita patirtis ir iššūkiai, tik sava vidinė laisvė yra mūsų laimė. Visokia. Visokių atspalvių. Kartais neatpažįstama, bet ji yra šalia. O norint ją pamatyti, reikia atsimerkti.

Monika | easyliving.lt