Šia tema kalbėti nėra lengva. Bet visa širdimi jaučiu, ne tik kad reikia, būtina bet ir verta, - pasidalinti savo istorija. Sėkminga istorija. Nes nėra lengva galvoti, kad esi VIENA. O taip tikrai nėra, kad ir kaip bebūtų, porų einančių šiuo keliu link sėkmingo pastojimo DAUG. Todėl renkuosi kalbėti.

Nevaisingumas. Diagnozė, kuri skiriama iškart dviems žmonėms, PORAI. Neatsižvelgiant pas kurį iš partnerių yra problema, diagnozė, kuri nuskamba porai nepastojant dvejus metus. Neaiškios kilmės nevaisingumas, - taip nuskamba ši fražė, keičianti suvokimą ir tuo metu atrodo visą pasaulį. Tik vėliau jau gilinasi savo srities specialistai kas ir kaip. Ir žinot, tie dveji metai bandant natūraliai pastoti, mėgaujantis ir keliaujant (taip, juk visi tik ir kartoja - išvažiuokite atostogų, pailsėkite, ir kur mes tik nebuvom :) Nepadėjo. Nei džiuglės, nei gražiausi pasaulio paplūdimiai, nei tyliausia vila ant ežero kranto su infinity baseinu, nei didingi miestai, nei spa oazės. Po klajonių ir vis neigiamų kas mėnesį daromų neštumo testų, nusivilimo ašarų, panikos, baimės, kaltinimo, nežinios, kreipėmis ten, kur mus išgirdo ir suprato. Nusprendėme kreiptis į R. Žiobaką (Northway medicinos centras), pirmąjame mūsų susitikime, pamatęs mūsų tyrimų rezultatus, pasakė, - TIK pagalbinio apvaisinimo IVF procedūra. Neslėpsiu buvo daug ašarų, nes tai atrodė pats sunkiausias būdas, jau tas pakutinis šiaudas, atrodė juk yra tiek daug visokių galimybių dar iki tokios rimtos procedūros, kuri neįsigilinus skamba laba dirbtinai. Bet ji tokia nėra. Viskas natūralu, tik su rimta pagalba profesionalų, embriologų ir nevaisingumo specialistų dėl vieno tikslo, - vaiko.

Pirmoji IVF procedūra įvyko 2018 metų sausio - vasario mėnėsiais. Pasiruošimas, hormoniniai vaistai, jų leidimas į pilvo zoną. Visa tai prisimenu kaip per miglą, buvo daug emocijų, bet abu su vyru žinojome tikslą, ir labai tikėjome. Žinot, man tokiai optimistei atrodė, kad pirmasis kartas ir bus TAS. Sėkmingas. Deja, praėjus ilgoms dešimt dienų laukimo po vienos blastocistos (nemediciniškai tai lyg penkiu dienų embrionas) įkėlimo, ir padarius HCG kraujo tyrimą, kraujas rodė esantį nėštuma, tačiau skaičiai buvo įtartinai maži, pakartojus po dviejų dienų skaičiai turėjo pasidvigubinti. Taip nenutiko, prasidėjo mėnesinės, stiprus kraujavimas ir įvyko anktyvas persileidimas.

Reikėjo laiko. Nurimti, susirinkti ir tikėti iš naujo. Turėjome dar keturias užšaldytas sniegutes (taip pavadinome jas patys). O mediciniškai, tai 5 dienų blastocistos. Būtent natūraliai pastojus, 5-6 dieną įvyksta stebuklas ir prisikabina prie gimdos sienelės. FET procedūros metu 2018 metų gegužę man natūraliame cikle buvo patalpintos dvi blastocistos. Po dešimt dienų laukimo ir tikėjimo, kad dabar, atsakymas lygus 0. Nepavyko. Vėl. Buvo labai labai skaudu, pikta, nejauku, neramu, emocinga ir liūdna. Daug klausimų sau ir aplinkai, kodėl. Kodėl mums. Vėl reikėjo laiko.

Galvojome vasarą susirinksime save, nurimsime, ir rudeniop jau bus laikas vėl bandyti. Bet žinot, atėjo ruduo ir praėjo. Kažkaip nejaučiau, kad laikas. O gal psichologiškai dar nebuvo tas laikas vėl iš naujo tikėtis ir bandyti. O ir beturėjome vieną šansą - dvi sniegutes. Laukiančias. Nepavykus, būtų vėl reikėję daryti naują IVF ciklą, su visais hormoniniais vaistais, stimuliacija, inseminacijos operacija, laukimu iš embriologės su žiniomis kiek kiaušialąsčių išimta, kiek sėkmingai apsivaisino. Skausmingas ir ilgas procesas.

Taip rudeniui šildant, auksiniams lapams krentant, skaičiau ir domėjausi viskuo kaip nurimti, ir sustiprinti savo organizmą. Yoga, pilates reformerių treniruotės, knygos, mityba, vitaminai. Atrodo žinojau viską, o rezultato nebuvo. Švenčiant Naujuosius metus, sudainavome sau vaisingų metų.

Taip atėjo 2019 metų vasario mėnuo. Atsimenu vieną vakarą vyrui pasakiau, kad už poros dienų bus mano dvylikta ciklo diena, ir užsiregistruosiu pas R.Žiobaką ciklo apžiūrai ir konsultacijai dėl FET procedūros. Pajutai, kad DABAR. Jaučiuosi rami ir pasiruošusi. Ciklas buvo geras, jokių papildomų vaistų nereikėjo, taip natūraliame cikle man buvo patalpintos mūsų DVI likusios snaigutės. Procedūros dieną atsimenu ryte nuvažiavau į stiprią pilates treniruotę ant reformerio. O po tokios treniruotės visa rami atvykau į procedūrą. Atsimenu, dar kaip šiandien dr. Žioba pasitikslino, ar čia mūsų paskutinės snaigutės. Pasakiau, kad taip. Tai sako, ir įdėkim tada :) Prisitvirtinimas įvyksta per kelias dienas, ir žinokite aš tai pajutau. Dieną po procedūros, pajutau kad kažkas vyksta. Praėjus dar porai dienų, vėl pajutau. Dar vyrui pajuokavau, sakau, žinok ABI sniegutės jaučiu kad jau su mumis. Praėjus devynioms dienoms, pasidariau nėštumo testą. Neišlaukiau, nors sekančią dieną jau turėjau važiuot daryti kraujo tyrimą. Testas rodė DU išsvajotus brukšnelius. Atsimenu nusiunčiau vyrui nuotrauką, nes buvo išvykęs slidinėti, ir skambučio metu džiaugėmės, bet labai atsargiai. Bijojome, kad nepasikartotų ta pati situacija kaip pirmojoje procedūroje. Sekančią dieną, atėjus kraujo tyrimo rezultatui, HCG buvo virš 400, tai reiškė, kad AŠ LAUKIUOSI. Kad mums pavyko.

Apkabinu, M.