Harmoniją galime sukurti tik su savimi.

Frazė, kuri perskaičius įstrigo, iš pradžių norėjosi paneigti, nes tarsi labiau svarbi visuma, esanti aplink mus. Taip, tarsi numečiau šią mintį gilyn, kaip neteisingą. Juk negali likti harmoninga, mylinti, šviesi jeigu aplink tamsa. Bet tada ir susimasčiau, - aplinka, yra mūsų atspindys. Tai tokie šilta-šalta, balta-juoda kontrastai pasitraukia pas tuos kas ieško laimės pas kitus, bėgdami nuo buvimo harmonijoje su savimi.Nuotr. Pinterest

Kartais pagaunu save, kad tyla gasdina, protas maištauja, užduoda daug keistų klausimų ir minčių. Griebiuosi tada buko scrollinimo, knygos puslapių vartymo, kad tik nebūti per ilgai su savimi. Bet išmokau tai atpažinti ir suvokti, kad harmonigas buvimas, be aplinkinių susižavėjimo kupinų žvilgsnių, aplodismentų, tuščių kalbų ir apkalbų, egzistuoja. Tereikia įkvėpti tą jausmą ir pasistengti nepaleisti.

Esu sakiusi, kad ramybė tai ne tyla, tai jausmas. Ir man ši frazė, yra tai kuo tikiu. Esu laiminga, kai esu rami. Mylima ir mylinti, kai esu harmonijoje su savo mintimis, siekiais, jausmais. Kai esu tikra, ne prieš kitus, bet prieš pačią save. Ne visada, kartais aplinka viesulu įsiveržia. Bet stengtis suvokti save verta.

Jeigu tokia nesijauti dabar, tai nereiškia, kad negali pamėginti būti tokia rytoj. Kiekviena diena nauja pradžia, o kas gali būti gražiau nei pasauliui atsidėkoti už gyvenimą, būnant harmoningai tiek su savimi, tiek su aplinka. Nesibrauti, nekovoti, bet būti.

M.

Nuotr. Pinterest