Kaip išlikti savimi šiose laimingo ir tobulo gyvenimo iliuzijų džiunglėse?
via Pinterest
#Rytas
Tik pramerkus akis šviesos greičiu įsijungia minčių srauto mygtukas. Ir mus tiesiogine prasme užpuola. O jei besivartydami lovoje nors 5 minutėms į rankas paimame išmanųjį, tai dar sužinome, ko staiga nebegalima, kas nuo šiandien mūsų organizmui nebesveika, ko nevalia valgyti, ką privaloma gerti, kokia poza išlipti iš lovos... Turbūt rastume ir straipsnį su patarimais, kaip atlikti reikalus wc kuo efektyviau bei sveikiau.
Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu, byloja sena patarlė. Sukasi galva nuo informacijos ir perdėtų pastangų būti tobuliausia, sveikiausia ir kitokia -iausia. Pasitempusi, stilinga, madinga, sveikuoliška, jogiška, dvasinga, motyvuota – čia galėtume rašyti daugtaškį, nes kiekvieną rytą sužinome, kokia dar turėtume būti nuo šiandien.
Kyla klausimas, ar tai tikra, ar tik pataikavimas šiuolaikinės visuomenės primestoms taisyklėms. Kaip ir kada pasakyti ne, kada nepriimti visos informacijos į save, kaip nepulti į kraštutinumus, kaip išlikti savimi šiose laimingo ir tobulo gyvenimo iliuzijų džiunglėse. Atsakymas galėtų būti tyla. Atsiribojimas, nuo niekingos ir nenaudingos, sumišimą keliančios informacijos.
Girdime ne vieną istoriją, kai, atrodytų, viską pasiekusios ir visuomenės supratimu labai laimingos moterys išvyksta į piligrimines keliones, ieško dvasingumo ir tylos meno potyrių. Puiku. Tačiau, grįžusios į civilizaciją, jos neretai ir toliau gyvena tik tomis išgirstomis teorijomis ir skleidžia dvasingą mąstymą, visiškai nematydamos nieko aplink. Tokia tyla jau yra kraštutinumas, galimas tik tam pritaikytose vietose, gamtos apsuptyje, gal kur nors Balyje ar Havajuose…
“Kartais ir man kyla noras pabėgti, pasislėpti ir jau tada mėgautis tuo išgirtuoju čia ir dabar. ”
Galvoju – va tada tai būčiau laiminga ir veik tobula, netrukdytų mano minčių rytiniai skaitiniai apie tai, kas kenkia, kas naudinga, kas madinga, o kas jau atgyventa. Ir ne tik apie maistą, apie fizinį aktyvumą, apie madą, bet ir apie santykius, apie šeimos taisykles, apie vaikų auklėjimą. Ir atrodytų man, kad visi palaimingai linkčioja vadovaudamiesi vienintele tiesa.
O jeigu mano nuomonė kitokia. Juk visi esame dar kažko neperskaitę, kažkur nebuvę ar per mažai dvasingumo pasisėmę. Būna juokiuosi balsu, kai visi aplink tyli, būna nesutinku, kai visi pritaria ir sako balta, nors yra dangaus mėlynumo mėlyna. Ar būti kitokiam šiuolaikinėje visuomenėje yra nusižengimas. Ar pirkti produktus parduotuvėje, o ne ekologiškame turgelyje reiškia, kad tau nerūpi sveikata. Ar nemėgti žaliųjų kokteilių tolygu ryte valgyti skrudintą šoninę. Ar ieškoti lobių padėvėtų prekių parduotuvėje reiškia būti nemadingai. Ar vietoj rytinės jogos pamiegojusi dar 20 minučių tapsi mažiau dvasinga.
Pabaigai tiktų sakinys – norėčiau, kad būtų taika žemėje. Nesu oficiali „Mis Pasaulis” (nors savo vyro pasaulyje tikrai esu), bet noriu, būtų mažiau kraštutinumų, mažiau paviršutiniško pasirinkimo, mažiau vertinimo tik juoda arba balta. Emocijos turi daugiau negu 50 atspalvių, nėra tik laimės, tik liūdesio, tik vieno skambesio juoko ar verksmo, vieno laimės recepto, vieno supermaisto, vieno pokalbio. Yra asmenybė, ir jos atsiskleidimo paieškos gali prilygti brovimuisi tankiu mišku. Tokia kelionė negali būti tik pozityvi arba tik nuobodi. Čia panašiai kaip su druska ir pipirais – persistengti nebūtina, bet panaudoti patartina.
M.