Gyvenimas paprastas.Tik labai dažnai mes pačios jį komplikuojame. Apsunkiname save sprendimais, pasirinkimais, skambiomis antraštėmis, pasiekimais, potyriais. Ateitimi ir jos būsimo laimingo gyvenimo vizijomis.

Kada? Pajausi dabar.

Kaip? Beribiu dangumi.

Esi? Taip, nes jauti ir matai pasaulį savo mėlynomis aki

Išmokti gyventi išaušus rytui ir gavus pačią nuostabiausią laimingo gyvenimo dovaną - dieną. Ja pasimėgauti. Be lėkimo, be griuvimo ir laviravimo, bet taip kaip tikri italai, su pasimėgavimu ir siesta - Dolce far niente,- garsiai gestikuliuodami sako jie. Nieko neveikimo menas. 

Malonumas gyventi. Malonumas kvėpuoti, jausti, užuosti, valgyti, mylėtis, bučiuotis, malonumas būti. 

Būna pagaunu save, kad va laiminga būsiu tai tik tada kai įvyks mintyse jau vizulizuotas tobulas rezultatas. Tuo metu, kai valgysiu tobulą ant griliaus keptą aštuonkojį (kuris pasirodo yra moliuskas, o mano organizmas moliuskų netoliaruoja, čia turbūt pats mano skaudžiausias netoliaravimas), bet ne apie tai, o apie tai, kad būtina mėgautis ne iškreiptu tobulumu, ne tolima ateitimi, o šia paprasta dažniausiai visai netobula, ne išpuoselėta ir išblizginta, bet tikra akimirka. 

Lyjant lietui ražytis ryte pataluose, kuriuos jau reikėtų pakeisti, geriant džiovintų mėtų arbatą kai šviežių dar nėra, žiūrint lėkštą komediją, kuri nelaimėjusi Oskaro statulėles, perkant lenkiškas braškes turguje iš močiutės, gulint terasoje ant šezlongo nekreipiant dėmesio į žydinčią pienę viduryje gėlyno, mėgaujantis lietiniais su per saldžia pernykščių braškių uogiene. Mėgautis buvimu. Ir nebijoti tokių akimirkų, neteisti savęs už netobulumą, neeikvoti laiko laimės paieškoms. 

Laimė yra sutarimas ir susitarimas su savimi. Dažnai mokomės priimti kitus, bet nuo savęs bėgame, lyginame savo gyvenimą su pamatytomis nuotraukomis ir prierašais #happylife. Tobulumas tarsi pasiekė laimės aukštumas, bet kas svarbiausia netikros laimės. Laimė neprivalo būti tobula. Laimė gali būti ir labai paprasta, savita, tikra. Kai išjaučiama akimirka, kai skamba ne garsus juokas, bet jau iš tolo matosi gyvenimui besišypsančios laimingos ir gyvenimą įsimylėjusios akys. 

Apkabinu, M.