Jos siūbuoja. Ar saulėta, ar lietaus lašais byra, ar užuovėja ar atšiaurus žiemos ryto vėjas pučia.

Jos siūbuoja. Lengvai.
Savo savitą lengvą gyvenimą.

Ar matei kada nulūžusią smilgą, ar matei kada ją susigūžusią ar linguojančią prieš vėjo kryptį? Ne.

JI žino, ji jaučia, ji čia ir dabar patiria gyvenimo subtilų grožį ir malonumą. Ne praeities, ne ateities. Dabarties. Lengvumo akimirką.

Ji gyvena pagal pajautimą.

Ji grožisi savimi, ne puikuodamasi, bet mėgaudamasi kartu su visu gyvenimo grožiu ir subtilumu.

Ir sau, ir kitiems šalia esantiems tampa aišku, kad JI turi didesnį tikslą. Ji gyvena savo unikalų gyvenimą iš vidinės intuicijos. Ji sutampa su savo vizijų vibracijomis. Ji traukia tai, ko trokšta. Tarsi pats gyvenimas jai sakytų TAIP.

Apkabinu, M.