Ar lengva žvelgti į gyvenimą pozityviai?

Atrodytų ir paprasta, ir begalo sunku vienu metu. Nes kai juokiesi ir esi rami kaip pasaulio bamba, staiga šast ir tu jau blaškaisi kaip nendrė vėjyje laukiniame paplūdimyje. Tada vėl apsiverčia viskas, ir guli sau ramiai išsvajotame Tailando paplūdimyje. Mintys galingos. Taip, jos realizuojasi, vizualizuojasi ir kitaip -uojasi. Na bet, kaip nėra pastovaus štilio jūroje, kaip nėra lietaus nė lašelio ten kur sausa taip, kad net skauda, taip nėra ir kreminių atspalvių visur kur pasisuksi. Sakysite, ir vėl apie tą patį.

Bet visų gyvenimas būtent toks ir yra, toks pat ir apie tą patį. Tik mes labai dažnai sureikšminame smulkmenas bei save, džiaugiames momentais, o ne dabarties visuma, džiugina pasiektos laimės trupiniukai, numesti kaip žvirbliukams. Nori pagriebti, bet sukyla vėjas ir nuneša sukūryje tą laimės momentą. Ir vėl mintyse kartoji rytdienos laimės mantrą ir lauki kada jau vėl vizualizuosis tos 'gerosios' dienos.

Esu laiminga, bet kartais be galo nekantri. Esu mylima, bet noriu tai girdėti, kad mane myli. Tarsi pastoviai reikėtų įrodymų. Esu pozityvi, bet kartais pagaunu save bambant, ir dar kaip. Nuo meno iki politikos, nuo sveikos mitybos iki tvarios mados. Esu atvira ir tikra, bet būna dienų kai šypsausi nes taip tikimasi iš manęs, tokios mielos ir nuostabios. Gal čia viskas apie tai ir yra - balansą. Puikiai derantį emocijų spalvų miksą, nes vienspalvis būna tik.. kiniška plastmasė.

Nuotr. Pinterest