Apie dabarties grožį.
Ar tai ką matome, ką patiriame, - yra mūsų pajautimas, ar kitų primestos nuomonės, tarsi uždengtomis akimis matymas.
Noriu, kad pamatytum savomis didelėmis, pilnomis gylio akimis.
Tik per davo pajautimą, per savo išgrynintą suvokimą, patirtis, gebėtum švardinti, - kas yra gera, kas yra tyra, kas yra nepakeičiama. Tegul pajautimas tampa netrukdomas, neliečiamas, o pati grožio forma, atidumas ir emocija stebint kinta ir lieka laikina, trapi.
Ar dilgelė gali būti graži? Tiems, kas sustojo ir nors kartą pažvelgė pritūpę , pamatė melsvą žydejimą ir sodriai žalius bekraščius lapelius. Tereikia sustori, pažvelgti į tai, kas priešais mus iš kitos perspektyvos, tuomet viskas tampa aiškiau, papraščiau. Išsisgrynina ir nukrenta visi primesti sluoksniai.
Tuomet tai tampa sava. Ne kitų, kad ir artimiausių primestas suvokimas, bet savas. Intutyviai artimas ir malonus. Tai patyrus, norisi pasičepsėti iš gyvenimo malonumo kasdienybėje.
Apkabinu, M.