Ryte, vos atsimerkus sunkias akis jis mums iškart įteikia dovaną. Be raudono kaspino, be ypatingai supakuotos dėžes. Tai neatrastos ir dar nepatirtos 24 valandos dabarties, gyvenimo energijos. Ir galime tas valandas leisti taip, kad jos mums suteiktų ramybę, džiaugsmą, laimę. Ir visuos šiuos dalykus mes turime tiesiog čia, dabar. Mumyse. Bet dažnai jos nepatiriame, nes nesustojame. Kiek kartų save ir kitus girdėjote sakant, kad kai jie kažkur nuvyks ar kažką padarys, tada jie galės būti laimingi. Ateityje. Rodos gyventi nemokame, bet rengtis gyvenimui žodyje ateitis, kuo puikiausiai. Gyventi dabartyje neįprasta ir sunku, taip kaip neveikti nieko šioje viską darančios ir visur suspėjančioje visuomenėje. Ir Jums visai nereikia laukti 365 Naujųjų Metų dienų, jeigu nesugebėsime priimti kiekvieną iš jų kaip geriausią savo gyvenimo dovaną.

Sustoti ir pajausti. Tai kas artima, tikra ir pilna laimės.
Švelnus mylimojo prisilietimas.
Gaivus vėjo gūsis.
Salstelėjęs miško kvapas.
Verčiamos knygos šnarėjimas.
Bučinys. Užsimerkus. Saulės spindulio.
Gilus įkvėpimas.
Dėkingumas sau ir savo artimiesiems.
Jausmas, kai negali nustoti šypsotis. Juoktis.
Būti.