Vidinis resursas joks ne stebuklas ar magija, tai mūsų energija. Ir tik nuo mūsų priklauso kur mes ją atiduodame, į save ar į išorę. Ką gauname mainais? Kaip jaučiamės po dar vieno susitikimo, po dar vieno savaitgalio su šeima, po dar vienų atostogų per kurias pavargome labiau negs kasdienybėje.

Ar žinojai, kad MOTERIS tik iki 40 metų turi savyje vidino resurso, ir tarsi gali atimti viską iš savęs. Vėliau ne. Taip, aš čia, apie laiką, šeimą, buitį. Gramdyti,  'varyti dugnais', būti malonumų teikėja kitiems, poreikių tenkintoja. Taip, minai visus iki vieno kitų poreikius, o kada savęs paklausei kokie tavieji? 

Kokie tavo pamatiniai poreikiai? Kokie tavo malonumai? Kokie dalykai dienos eigoje tau suteikia džiaugsmą ir vidinės laimės pojūtį.

Kas vėliau? Jeigu negeneruojamas vidinis resursas savo noru, prasideda psichosomatika ir ligos, kurios priverčia per fizinį kūną sustoti, galbūt sloga, galbūt lėtiniai uždegimai, galbūt stipriau, priklauso kaip save girdi, pagal tavąjį pastebėjimą ir norą pažvelgti į save. Nes varyti dugnais visada nėra gerai. Kad ir kaip visuomenė, vyras, šeima tau tai kartotų. Taip, neteisinga. Ne, ne jų požiūriu, o tavuoju, - į save. 

Vidinis resursas, - tai energija, investicija ir meilė savo sielai. Vidinis resursas, tai nustatymas ribų tiems, kurie valosi kojas į tavo rūpestį ir švelnumą. Vidinis resursas, - tai tikėjimas savo intuicija, buvimas atvira sau. Kaip jaučiuosi? - klausimas, kuris turėtų skambėti šimtus kartus sau pačiai. 

Jeigu tavasis vidinis resursas jau lašeliais išsitaškęs, ir nebematai jo pilnatvės, su meile sau užduok šį klausimą: Kaip AŠ noriu? Kaip aš jausiuos kai padarysiu tai dėl savęs?

ir Malonių Potyrių kalendorius. Vietoj amžinai neįgyvendinto it degančio to do list'o pasidaryk malonumų sau dienoraštį. Ką dėl savęs šiandien padariau? Ar iš to gavau vidinio resurso? Ar turiu energijos dabar? Galbūt pastebiu kur ji?

Apkabinu, M.